Meidži jap. 明治天皇 | |
---|---|
Japonijos imperatorius | |
Imperatorius Meidži | |
Gimė | 1852 m. lapkričio 3 d. |
Mirė | 1912 m. liepos 30 d. (59 metai) |
Tėvas | Imperatorius Komei |
Motina | Princesė Dairi |
Sutuoktinis (-ė) | Masako |
Vaikai | Imperatorius Taišio |
Japonijos imperatorius | |
Kelintas | 122 |
Valdė | 1867 m. vasario 3 d. - 1912 m. liepos 30 d. (45 metai) |
Pirmtakas | Imperatorius Komei |
Įpėdinis | Imperatorius Taišio |
Veikla | Japonijos imperatorius |
Vikiteka | Imperatorius Meidži |
Imperatorius Meidži (jap. 明治天皇 Meiji tenno, tikrasis vardas – Mutsuhito, Mucuhitas, 睦仁, o vaikystės vardas – Sači - no - mija, 1852 m. lapkričio 3 d. – 1912 m. liepos 30 d.) – 122-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1867–1912. Jis valdė Japonijos imperiją tuo metu, kai tauta keitėsi iš feodalinės valstybės į imperinę kapitalistinę. Pagrindinis valdymo laikotarpio bruožas- industrinė revoliucija ir politinės reformos.
Tėvas – Imperatorius Komei. Devizas – 明治 Meiji
Meidži gimimo 1852-aisiais metais laikotarpiu, Japonija buvo izoliuota, ne industrinė, feodalinė šalis valdoma Tokugavų šiogūnato ir vietinių daimyo, kurie valdė daugiau nei 250 šalies decentralizuotų sričių. Meidži vardu iš Tokugavų buvo išplėšta valdžia ir po to pradėtas šalies modernizavimas, todėl visos reformos ilgainiui imtos vadinti Meidži restauracija. Meidži – tai jo valdymo laikotarpio (1868–1912) pavadinimas, po mirties prigijęs jam kaip vardas.
Karinė uniforma, medaliai, vakarietiškas kardas, šukuosena, ūsai, barzda ir minkšta kėdė – tai naujovės, perimtos iš XIX amžiaus Europos karališkosios atributikos.
Naujoji Japonijos valdžia, nuvertus Tokugavų valdžią, Meidži valdymo metu siekė reformuoti netvarkingą daimyo valdomų domenų sistemą. 1869-aisiais, keletas daimyo, kurie palaikė revoliuciją atidavė savo žemes imperatoriui ir buvo paskirti tų žemių valdytojais, su gan dideliais atlyginimais. Iki 1870-ųjų metų, visi likę daimyo taip pat pasekė šiuo pavyzdžiu.
1871-aisiais imperatorius paskelbė, kad domenai visiškai panaikinti, Japonija tapo suskirstyta į 72 prefektūras. Daimyo gavo metinius atlyginimus, kurie buvo lygūs dešimt procentų jų buvusių pajamų (iš kurių jie neturėjo papildomai apmokėti valdymo kaštų), tačiau buvo reikalaujama persikelti į naująją sostinę - Tokiją. Dauguma pasitraukė iš politikos.
Naujoji administracija palaipsniui panaikino daugumą samurajų privilegijų, įskaitant jų teisę į stipendiją iš vyriausybės. Tačiau, skirtingai nuo daimyo, daugelis samurajų stipriai nukentėjo nuo šių pakeitimų finansiškai.
Nors parlamentas buvo suformuotas, jis neturėjo realios galios, imperatorius taip pat. Galia perėjo iš Tokugavų į daimyo ir samurajų, vedusių revoliuciją, rankas. Taigi Japonija buvo kontroliuojama Genro, oligarchijos, kurią sudarė galingiausi vyrai iš karinių, politinių, ir ekonominių sferų.
Japonai didžiuojasi Meidži restauracija, nes tada vykusi industrializacija leido Japonijai tapti didžiąja Ramiojo vandenyno regione ir viena stipriausių to laikotarpio pasaulio galių. Vis dėlto, Meidži imperatoriaus aktyvus vaidmuo pačiame restauracijos procese išlieka diskutuotinas. Jis tikrai nevaldė Japonijos, bet kiek įtakos turėjo - nežinoma. Nėra aišku, ar jis rėmė Kinijos - Japonijos karą (1894-1895) arba Rusijos-Japonijos karą (1904-1905). Vienas iš nedaugelio dalykų, leidžiančių suprasti imperatoriaus jausmus, yra jo poezija, kuri, atrodo, rodo jo pacifistines tendencijas. Štai vienas jo eileraštis, sudarytas waka forma:
よ も の 海
み な は ら か ら と 思 ふ 世 に
な ど 波 風 の た ち さ わ ぐ ら む
Yomo no umi
Mina harakara to omofu yo ni
Nado namikaze no tachi sawaguramu
Jūros iš visų keturių pusių-
visos gimsta iš vienų įsčių:
kodėl, tada, vėjas ir bangos kelia sumaištį?
Ši poema vėliau buvo deklamuota jo anūko, imperatoriaus Šiova (Hirohito), Imperinės konferencijos 1941-ųjų rugsėjį metu. Taip jis netiesiogiai išreiškė savo pacifistinę nuomonę karo atžvilgiu.
Meidži era įvedė daugelį pakeitimų senovinėje feodalinėje Japonijos visuomenėje. Svarbiausi įvykiai:
Imperatoriaus žmona: Masako (1849–1914) (pomirtinis vardas: Shoken) – vaikų neturėjo.
Visi imperatoriaus palikuonys buvo nuo oficialių sugulovių. Pilnametystės sulaukė tik 5: