Luiziadų salynas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Luiziadų salynas – dešimt ištįsusių vulkaninių salų ir koralinių rifų esančių į pietryčius nuo Naujosios Gvinėjos, tarp Saliamono jūros (į šiaurę nuo jos) ir Koralų jūros (į pietus nuo jos). Arčiausiai Naujosios Gvinėjos stūkso Sidėjos ir Basilakio salos, o kiek toliau Misima, Vanatinajus ir Roselo salos. Salynas yra Papua Naujosios Gvinėjos Milno Įlankos provincijos dalis ir apima apie 1600 km² (didžiausia sala - Vanatinajus, 800 km²). Salas 1606 m. pirmą kartą aprašė Luisas Vaesas de Toresas. 1768 m. Lui Antuanas de Bugenvilis salas pavadino Prancūzijos karaliaus Liudviko XV garbei.

Luiziadų salyno atogrąžų miškai

Saloje vyrauja atogrąžų klimatas, o didžioji dalis paviršiaus padengta atogrąžų miškais. Šie miškai yra daugelio endeminių rūšių namai: endeminių medžių (pandanų), penkių endeminių varlių rūšių, dviejų endeminių driežų rūšių ir penkių endeminių paukščių rūšių.