Norvegų kalba norsk språk | |
Kalbama | Norvegijoje |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 4,6 mln. |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė Germanų prokalbė Germanų kalbos šiaurės germanų vakarų ir rytų skandinavų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Norvegija |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | no (norvegų), nb (Bokmål), nn (Nynorsk) |
ISO 639-2 | nor, nob, nno |
Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Norvegų kalba |
Norvegų kalba (norv. norsk språk) - indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kilusi iš germanų prokalbės ir priklausanti germanų kalbų šakai. Kartu su danų kalba, švedų kalba, farerų kalba ir islandų kalba sudaro skandinavų kalbų pogrupį.
Kalbama daugiausia Norvegijoje. Iš viso apie 4,6 mln. kalbančiųjų, iš jų 3,5 mln. vartoja bukmolą, o 700 tūkst. - niunoško kalbos variantą. Valstybinė Norvegijos kalba.
Pirmieji literatūros šaltiniai yra iš XII a.
Norvegų kalbos abėcėlėje yra 29 raidės, ji sutampa su lotyniška abėcėle, išskyrus tris paskutines raides Æ, Ø ir Å.
nor
Duomenys apie kodu „nor“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.comnob
Duomenys apie kodu „nob“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.comnno
Duomenys apie kodu „nno“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com