Salinė lapė

Urocyon littoralis

Salinė lapė (Urocyon littoralis)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Žinduoliai ( Mammalia)
Būrys:	Plėšrieji žinduoliai ( Carnivora)
Šeima:	Šuniniai ( Canidae)
Triba:	Lapės ( Vulpini)
Gentis:	Pilkosios lapės ( Urocyon)
Rūšis:	Salinė lapė ( Urocyon littoralis)

Binomas

Urocyon littoralis
Baird, 1857

Salinė lapė (Urocyon littoralis) – šuninių (Canidae) šeimos žinduolis. Endeminis netoli Kalifornijos krantų esančiose Kanalo salose – Santa Katalinos, San Klementės, San Nikolaso, San Migelio, Santa Kruso ir Santa Rosos.

Salinė lapė primena nykštukinę pilkąją lapę ir yra mažiausia iš JAV gyvenančių lapių. Kūno ilgis iki uodegos galo 59–79 cm, aukštis ties pečiais 12–15 cm, sveria ~2 kg. Kailis pilkšvai baltas, su cinamoniniu poplaukiu šonuose bei balkšva, geltona ir geležies spalvos papilve. Uodega su juodu dryžiu.

Patelė jauniklius išnešioja per 50–63 dienas, vadą sudaro 2–3 (retai nuo 1 iki 5) jaunikliai. Patelė jauniklius atsiveda užimtoje slėptuvėje – urve, drevėje, landoje tarp uolų, krūmuose, žmogaus pastatytuose statiniuose. Lapiukai gimsta akli, žindomi 7–9 savaites.

Salinės lapės gyvena visuose Kanalo salų kraštovaizdžiuose – pievose, krūmynuose, čiaparalėje, kopose, miškuose, pajūryje, tarp uolų, pelkėse. Gyvena pavieniui, aktyviausios naktimis, bet dažnai sutinkamos ir dieną. Maitinasi viskuom – daugiausia vabzdžiais ir vaisiais, taip pat pelėmis, paukščiais, driežais, varlėmis, sraigėmis, žmonių paliktomis šiukšlėmis.

Kanalo salų indėnai salines lapes gerbė, jos buvo svarbios jų mitologijoje, atliko toteminę funkciją. Jų kailis naudotas strėlinėms, kepurėms, užklotams, ritualiniams galvos apdangalams gaminti. Neretai laikytos kaip naminiai gyvūnai.

Salinių lapių populiacija maža (~1000), labai jautri ligoms, buveinių kaitai. XX a. pab. sparčiai nyko dėl buveinių mažėjimo, konkurencijos su katėmis, atneštinių ligų, žūčių po automobilių ratais. Šias lapes ypač medžioja kilnieji ereliai. XXI a. pr., pradėjus šių lapių intensyvią apsaugą, populiacija atsistatė.

Santa Katalinos salos lapė
Santa Kruso salos lapė
Patelė su jaunikliu

Šaltiniai

↑ „IUCN Red List - Urocyon littoralis“. IUCN Red list.
↑ Žinduolių pavadinimų žodynas: lotynų, lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis / . – Vilnius : Ekologijos inst. l-kla, 2002
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 ^3,4 ^3,5 Urocyon_littoralis,ADW – Animal Diversity Web. University of Michigan, Museum of Zoology.
↑ Roemer, G. W.; Donlan, C. J. & Courchamp, F. (2002). „Golden eagles, feral pigs, and insular carnivores: How exotic species turn native predators into prey“. Proceedings of the National Academy of Sciences, USA. 99 (2): 791–796.
↑ „Catalina fox population stabilizes, still endangered“ Archyvuota kopija 2013-03-27 iš Wayback Machine projekto.. abc7.com. KABC-TV/DT.

[1] „IUCN Red List - Urocyon littoralis“. IUCN Red list.

[2] Žinduolių pavadinimų žodynas: lotynų, lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis / . – Vilnius : Ekologijos inst. l-kla, 2002

[adw-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 ^3,4 ^3,5 Urocyon_littoralis,ADW – Animal Diversity Web. University of Michigan, Museum of Zoology.

[4] Roemer, G. W.; Donlan, C. J. & Courchamp, F. (2002). „Golden eagles, feral pigs, and insular carnivores: How exotic species turn native predators into prey“. Proceedings of the National Academy of Sciences, USA. 99 (2): 791–796.

[5] „Catalina fox population stabilizes, still endangered“ Archyvuota kopija 2013-03-27 iš Wayback Machine projekto.. abc7.com. KABC-TV/DT.