Semitų | |
Paplitimas | Šiaurės Afrika, Pietvakarių Azija, Somalio pusiasalis |
---|---|
Kalbų skaičius | 78 |
Kilmė | Semitų-chamitų >Semitų |
Geografinis paplitimas | |
Klasifikacija | pietų semitų, rytų semitų, vakarų semitų (arabų kalba) |
Semitų kalbos – afroazinių kalbų šeimos atšaka. Jomis kalba apie 260 milijonų žmonių Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Etiopijos-Somalio regione. Svarbiausios šiuolaikinės semitų kalbos yra arabų kalba, hebrajų kalba ir amharų kalba (ja kalbama Etiopijoje). Tarp semitų kalbų yra daugybė reikšmingų išmirusių senovės kalbų, pvz., akadų kalba, aramėjų kalba.
„Semitų kalbomis“ šią kalbų grupę 1781 m. pavadino filologas August Ludwig von Schlözer pagal biblinį personažą Semą, kuris Senajame Testamente vadinamas aramėjų, asirų, elamitų, chaldėjų ir lidų protėviu.
Semitų kalbos yra semitų-chamitų kalbų šeimos atšaka, kuri, skirtingai nei dauguma kitų šios šeimos atstovių, susiformavo ir vystėsi ne Afrikoje, o Azijoje. Nėra aišku, kada protosemitai atsiskyrė nuo bendro semitų – chamitų kamieno, bet manoma, kad IV tūkst. pr. m. e. jie jau buvo Arabijos pusiasalyje, iš kur ir plito Artimuosiuose Rytuose.
Išskiriamos trys pagrindinės semitų grupės šakos, kurių pati gausiausia šiuo metu yra vakarų semitai.
|