Tarptautinė vyro diena – atmintina diena, įprastai minima lapkričio 19 d., kuomet pagerbiamas kultūrinis, politinis, socioekonominis vyrų indėlis visuomenėje. Nors ši šventė Lietuvoje ir nėra prigijusi, ji kalendoriuje žymima ir švenčiama lapkričio 19 d.
Vyro dienos siekiai yra apibrėžti dokumente pavadinimu „Šešios tarptautinės vyrų dienos ramsčiai“. Šią dieną taip pat įvertinami berniukų ir vyrų nuopelnai šeimoje, bendruomenėje bei valstybėje, skatinama atkreipti dėmesį į vyrų problemas ir apie galimas grėsmingas ligas.
Istorija
Tarptautinės vyro dienos idėją pirmąkart pasiūlė Misūrio universiteto profesorius Tomas Osteris (Thomas Oaster) 1992 m. vasario 7 d. nors ši buvo svarstoma dar 1991 m. vasario 8 d. Projektas buvo iš naujo persvarstytas Trinidade ir Tobage 1999 m. Ilgiausiai vyro diena švenčiama Maltoje nuo 1994 m. vasario 7 d. Malta kartu yra ir vienintelė valstybė, šią dieną minėjusi vasario mėnesį, nuo 2009 m. Maltos komitetas vyrų dieną pradėjo švęsti lapkričio 19 d.
Daktaras Džeromas Tylaksingas (Jerome Teelucksingh), siekdamas pagerbti savo tėvo atminimą, atgaivino šią šventę, kurios metu įvertino ir 1989 m. Trinidado ir Tobago futbolo rinktinės pastangas, kai šie bandė patekti į pasaulio čempionatą. Tylaksingas taip pat vertino šią dieną, kaip progą atkreipti dėmesį į berniukų ir vyrų problemas, gynė vyrų aktyvistus sakydamas: „Jie siekia lyčių lygybės ir kantriai bando pašalinti negatyvų požiūrį bei stigmą vyrų atžvilgiu mūsų visuomenėje.“
Pirmieji svarstymai sukurti vyrų dieną atsirado ne vėliau kaip XX a. 7 deš., kuomet daugelis vyrų teigė „privačiai agituojantys, kad vasario 23 d. – Kovo 8-osios analogija, kuomet švenčiama tarptautinė moters diena, – taptų tarptautine vyrų diena“.Tarybų Sąjungoje ši diena nuo 1922 m. laikyta Raudonosios armijos ir karinio laivyno diena (rus.День Красной армии и Военно-морского флота). Kai kuriose SSRS respublikose Vasario 23-oji neformaliai vyrų tarpe laikyta analogiška moters dienai. 2002 m. RusijojeVladimiro Putino įsakymu pastaroji šventė pervadinta į Tėvynės gynėjų dieną. Vėliau dėl minimos dienos pernelyg glaudžių sąsajų su istoriniais įvykiais, o ne su pačiu vyriškumu, vyrų diena daugelyje sovietinių respublikų, kaip Baltarusija, Ukraina, Moldavija, Rusija ir Gruzija pradėta minėti lapkričio 19 d.
1968 m. amerikiečių žurnalistas Džonas Harisas (John P. Harris) dienraštyje „Salina Journal“ pabrėžė, kad sovietinėje sistemoje trūksta balanso, mat ten egzistuoja moterų diena, pagerbianti darbo moteris, o vyrų darbininkų indėlis lieka neįvertintas. Harisas tvirtino, jog nepaisant moterų nuopelnų, lyčių nelygybė akivaizdžiai apnuogino komunistinės sistemos bėdas ir kalba apie „lygias lyčių teises, bet, pasirodo, moterys yra lygesnės negu vyrai“. Harisas pašiepė situaciją, sakydamas, kad nors ir vyrai klusniai triūsia grioviuose sovietinės valdžios ir moterų paliepimu, šalyje nėra dienos, kuri įvertintų jų tarnybą, kas jo įsitikinimu „atrodo kaip nepagrįsta diskriminacija ir didelė neteisybė“.
Šeši ramsčiai
Pagrindiniai vyrų dienos siekiai yra šie:
Propaguoti teigiamus vyriškumo pavyzdžius, įskaitant ne tik pramogų pasaulio garsenybes ar sportininkus, bet ir paprastus vyrus, kurie gyvena padorius ir sąžiningus gyvenimus.
Įvertinti vyrų teigiamą indėlį visuomenėje, bendruomenėje šeimoje, santuokoje, vaikų rūpyboje.
Atkreipti dėmesį į vyrų socialinę, emocinę, fizinę ir dvasinę sveikatą ir gerovę.
Atkreipti dėmesį į vyrų diskriminaciją socialinėje, bendruomeninėse ir teisinėje sferose.
Pagerinti lyčių tarpusavio santykius ir propaguoti lyčių lygybę.
Sukurti saugesnį, geresnį pasaulį, kuriame žmonės galėtų jaustis saugūs ir augti, siekdami pateisinti savo potencialą.
↑Olsen, Helene (8 March 2010). „Mænd vil også have deres egen dag“ [Men want their own day too]. Fagbladet 3F. Suarchyvuotas originalas 3 December 2012. Nuoroda tikrinta 20 November 2011.