Alkoholizmas (dar kitaip priklausomybės nuo alkoholio sindromas) – liguistas potraukis (priklausomybė) gerti alkoholinius gėrimus. Kitaip alkoholizmas gali būti apibrėžiamas kaip alkoholinių gėrimų vartojimas, trikdantis normalų žmogaus asmeninį, šeimyninį, socialinį ir darbinį gyvenimą.
Nors alkoholizmas išsivysto tik vartojant alkoholinius gėrimus, tačiau biologinis alkoholizmo išsivystymo mechanizmas nėra išaiškintas. Daugumai žmonių palyginus retas alkoholinių gėrimų vartojimas priklausomybės pavojaus nesukelia. Kaip svarbiausi alkoholizmo išsivystymui darantys įtaką veiksniai nurodomi žmogaus socioekonominė aplinka, genetinis polinkis. Psichikos sutrikimai gali pabloginti situaciją.
Alkoholizmas ilgainiui pakenkia nervų, širdies ir kraujagyslių sistemoms, vidaus organams, smegenims. Išsivysto depresija, demencija, tam tikros vėžio formos, hepatitas, kepenų cirozė, pankreatitas, lėtinis gastritas, osteoporozė. Alkoholizmas didina žmogžudystės, savižudybės, nusikalstamumo, išprievartavimo riziką. Gali atsirasti impotencija, menstruacijų sutrikimai ir kiti neigiami padariniai. Nėštumo metu alkoholio vartojimas gali pakenkti vaisiui, atsiliepti tolimesnei vaiko raidai, be to, tai didina persileidimo pavojų. Net ir saikingas gėrimas gali sukelti krūties vėžį.
Bene akivaizdžiausias alkoholizmo požymis – liguistas, nenuvaldomas noras išgerti. Savo poreikio nepatenkinęs asmuo darosi irzlus, piktas, agresyvus. Kiti būdingi priklausomybės nuo alkoholio požymiai yra abstinencijos sindromas ir padidėjusi organizmo tolerancija alkoholiui.
Pirmieji alkoholizmo požymiai:
Dažnai, ypač vėlyvosiose stadijose, prasideda traukuliai, kaulų ir raumenų, galvos skausmai, alkoholinės psichozės, kurios reiškiasi kliedesiais, haliucinacijomis, atminties sutrikimu, sąmonės aptemimu. Išgėrus šie abstinencijos reiškiniai praeina.
Sergant alkoholizmu gydomos gretutinės ligos, pavyzdžiui, depresija antidepresantais, potrauminio streso sindromas psichoterapija.
Lietuvoje veikia ir anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės.