Eponimas (sen. gr. ἐπώνῠμος – „suteikiantis vardą“) – asmuo, vieta ar daiktas, kurio vardu kas nors yra (arba spėjamai yra) pavadinta. Šis žodis gali rodyti į mitinį protėvį, toteminį gyvūną ar kokį daiktą, kuris kokios nors socialinės grupės požiūriu suteikė kam nors vardą.
Senovės Atikoje eponimais vadinti didvyriai, kurių vardu pavadintos filės: Erechtėjas, Egėjas, Pandionas, Leontas, Akamantas, Ojenėjas, Kekropas, Hipofontas, Ajantas ir Antiochas. Jų statulos stovėjo Atėnuose, aikštėje šalia Pritanėjo. Prie jų vykdavo visos valstybinės ceremonijos.
Šiuolaikine prasme eponimas – žmogaus vardas, pagal kurį kas nors pavadinta (pvz., Kristupas Kolumbas > Kolumbija, Vincas Kapsukas > Kapsuko universitetas). Literatūroje eponiminiu herojumi vadinamas veikėjas, kurio vardu ir pavadinta knyga (pvz., Č. Dikenso „Deividas Koperfildas“, Dž. Faulso „Danielis Martinas“ ir kt.).
Žymesnių eponimų pavyzdžiai: