Kapalika (skr. कापालिक = IAST: Kāpālika- < kapāla 'kaukolė') – hinduistinė šaivistinė tradicija, atsiradusi pietų Indijoje pirmaisiais mūsų eros amžiais. Jos pavadinimas kilo nuo šio mokymo sekėjų naudojamo apeiginio ryko – kaukolės, skirtos išmaldai rinkti, gerti ir valgyti. Šitaip kapalikai pabrėžia būties, gyvybės laikinumą. Kapalikai pripažįsta kairiosios rankos tantrą ir nesilaiko socialinių tabu.
Kapalikai garbina ypač nuožmią Šivos atmainą Bhairavą, tepasi kūną pelenais, laikosi kremavimo vietose, nešioja ilgus plaukus (dredus). Teigiama, kad kapalikai atlikdavę ir žmonių aukojimus.
Kapalikų tradicija persiliejusi su nathų tradicija. Jos atšakomis laikomas kaulos ir trikos šaivizmas. Kapalikų praktikos turi daug panašumų su vadžrajanos budizmo praktikomis.