Leoninas pranc. Léonin | |
---|---|
Gimė | 1150 m. |
Mirė | 1210 m. (~60 metų) |
Veikla | prancūzų kompozitorius, poetas |
Vikiteka | Leoninas |
Leoninas (Leo, pranc. Léonin, lot. Leoninus, g. apie 1150 m. – m. apie 1201 m.) – XII a. antrosios pusės prancūzų kompozitorius, poetas, rašęs lotynų kalba. Paryžiaus katedros mokyklos atstovas.
Paryžiaus Dievo Motinos katedros vargonininkas. XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje anglų muzikos teoretiko Anonimo IV (Anonymous) teigimu – geriausias to meto organumų kūrėjas. 1160–1180 m. sudarė organumų rinkinį „Didžioji organumų knyga“ (Magnus Liber organi, jos išliko tik perdirbtos kopijos), skirtą Paryžiaus Dievo Motinos katedros visų metų bažnytinėms šventėms. Rinkinys sudarytas iš jo ir, manoma, jo pirmtakų ar amžininkų – tos katedros kantoriaus Alberto, dvibalsių (gal ir tribalsių) polifoninių kompozicijų – mišių bei valandų liturgijos responsorinių giesmių – gradualų, aleliujų, didžiųjų responsorijų, kai kurių procesijų antifonų organumų ir konduktų. Kūriniai pagrįsti paraleline arba priešpriešine balsavada.
Prisidėjo prie polifonijos formavimosi iš heterofonijos. Jo kūryboje klostėsi modalinės ritmikos principai. Sukūrė pirmųjų aštuonių Senojo Testamento knygų poetinę parafrazę, kelis eiliuotus laiškus popiežiams Hadrijonui IV ir Aleksandrui III.