Maputu Maputo | |
---|---|
Miesto panorama | |
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | Mozambikas |
Provincija | provincija |
Gyventojų | 1 244 227 |
Tinklalapis | www.maputo.co.mz |
Vikiteka | Maputu |
Maputu (Maputo, iki 1976 m. Lorenso Markešas) – miestas pietryčių Mozambike, sostinė ir didžiausias šalies miestas. Išsidėstęs prie Indijos vandenyno Delagoa įlankos. 1,11 mln. gyventojų (2020 m. duom.; aglomeracijoje su Matola apie 2,8 mln. gyventojų). Vienas svarbiausių Pietryčių Afrikos ūkio ir kultūros centrų.
Yra geležinkeliai ir plentai į Johanesburgą (PAR), Gveru (Zimbabvė). Veikia tarptautinis oro uostas. Miestas gali pasigirti išskirtine, eklektiška architektūra, nuo portugalų kolonijinio neoklasikinio ir manuelinio stiliaus iki šiuolaikinių Art Deco, Bauhaus ir brutalizmo stiliaus pastatų.
Pirmieji teritorijoje apsigyvendino tsongai ir įkūrė žvejų kaimelį. Viduramžiais Maputu vietoje veikė arabų ir vietos gyventojų prekybos punktas.
Miestas įkurtas XVIII a. pabaigoje, nors šias vietas jau 1544 m. buvo aplankę portugalai, vadovaujami Lorenso Markešo, kurio vardu vietovė ir buvo pavadinta. Gyvenvietė ėmė kurtis aplink 1787 m. portugalų pastatytą tvirtovę. 1876 m. jai suteiktos miesto teisės, 1887 m. vadinamojo didžiojo miesto teisės. XIX a. antrojoje pusėjo ėmė sparčiai plėstis, buvo įrengtas didelis jūrų uostas, per kurį gabentos Mozambiko ir gretimų šalių naudingosios iškasenos ir kitos prekės. 1907 m. miestas pakeitė Mozambiko miestą kaip Portugalijos Rytų Afrikos administracinį centrą, o 1975 m. tapo nepriklausomo Mozambiko sostine, jai suteiktas Maputu pavadinimas. Dėl gero klimato ir smėlėtų paplūdimių iki XX a. 8-ojo dešimtmečio garsėjo kaip populiarus kurortas baltaodžių tarpe. Mieto ekonomikai smarkiai pakenkė Mozambiko pilietinis karas. Po karo FRELIMO vyriausybė ėmėsi tvarkyti miestą ir gaivinti jo ekonomiką, priverstinai šalindama nusikaltėlius, skvoterius ir dokumentų neturinčius gyventojus. Maputu ekonomika atsigavo ir sugrįžo stabilumas. Vis tik nusikalstamumas išlieka didelia problema.
Maputu įsikūręs Maputu įlankos vakaruose, netoli Espirito Santo estuarijos, ties kuria susilieja Tembės, Mbuluzio, Matolos ir Infulenės upės. Įlankos ilgis – 95 km, plotis – 30 km. Į rytus nuo įlankos krantų yra Inhakos sala. Bendras Maputu savivaldybės aprėpiamas plotas yra 346 kv. kilometrai, šiaurės rytuose ir rytuose ji ribojasi su Matolos miestu, šiaurėje su Marakenės apygarda, rytuose su Boanės apygarda ir pietuose su Matutuinės apygarda – visos jos įeina į Maputu provincijos sudėtį. Miestas yra už 120 km į šiaurę nuo sienos su Pietų Afrikos Respublika ir už 80 km į rytus nuo sienos su Esvatiniu.
Maputu – svarbiausias giliavandenis uostas šalyje, kuriuo taip pat naudojasi Zambija ir Zimbabvė. Eksportuojama medvilnė, anglis, geležies rūda, cukrus, kopra, sizalis, apdirbti maisto produktai. Mieste išvystyta metalo, medienos bei naftos apdirbimo pramonės, statybinių medžiagų, aprangos ir avalynės gamyba, maisto pramonė. Aliuminio metalurgijos gamykla.
Pagrindinės miesto kultūros įžymybės – sena portugalų tvirtovė (1787 m.) ir ypač moderni Mousinho de Albuquerque aikštė. Prie kranto yra gražūs smėlėti paplūdimiai. Mapute veikia Eduardo Mondlane universitetas (įkurtas 1962 m.), Gamtos istorijos muziejus, Nacionalinė biblioteka, Señora de Fátima katedra.