Neuronai (arba nervinės ląstelės) – pagrindinės nervų sistemos ląstelės. Būdinga tiek stuburiniams, tiek ir bestuburiams gyvūnams (pvz., medūzoms ar koralams).
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – paveikslėlių dydis ir kt. Jei galite, sutvarkykite. |
Be neuronų nerviniame audinyje yra daug kelių tipų glijos ląstelių.
Neuronai skiriasi savo forma ir dydžiu. Neuronų dydis svyruoja nuo 4 µm iki 130µm. Tačiau kiekvienas neuronas turi kūną ir ataugas. Neurono kūnas turi branduolį, kuris dėl didelio chromatinio aktyvumo dažosi silpnai. Branduolyje yra vienas arba du branduoliai. Neurono plazmolema, be būdingos visoms ląstelėms funkcijos, pasižymi impulso perdavimu. Neurono citoplazma, neuroplazma, turi visas organeles: Goldžio kompleksą, mitochondrijas, lizosomą, neurofibriles, kurios sudaro neurono griaučius. Kūne ir dendrituose yra gerai susiformavęs endoplazminis tinklas, kuris dar vadinimas tigroidinė medžiaga. Šis grūdėtas endoplazminis tinklas garantuoja viduląstelinę neurono regeneracija ir ilgaamžiškumą. Impregnavus sidabro druskomis neurono kūne išryškėja siūlinės struktūros – neurofibrilės, kurios atlieka atraminę funkciją ir dalyvauja viduląstelinėje medžiagų pernašoje.
Jungiamuoju audiniu sujungti aksonų pluoštai ir sudaro nervą.
Eil.nr. | Lotynų kalba | Lietuvių kalba | Anglų kalba |
---|---|---|---|
1. | Corpus cellulae | Ląstelės kūnas | Cell body |
2. | Dendritum | Dendritas | Dendrite |
3. | Nucleus | Branduolys | Nucleus |
4. | Monticulus | Kalvelė | Hillock |
5. | Axon accesorius | Papildomas aksonas | Collateral |
6. | Cellula Schuana | Švano ląstelė | Schwann cell |
7. | Myelinum | Mielino dangalas | Myelin |
8. | Lamina | Plokštelė | Bouton |
9. | Nodus | Ranvje sąsmauka | Node |
10. | Axon | Aksonas | Axon |
11. | Materia Nissl | Nisilo medžiaga | Nissl material |
Soma – tai pagrindinė neurono kaip ląstelės dalis, kurioje išsidėsto branduolys ir kitos organelės. Nuo somos atsišakoja ilgos plonos ataugos – dendritai ir aksonai. Dendritų gali būti įvairus skaičius (dešimtys), dažnai jie būna labai šakoti, tačiau nenutolsta labai toli nuo neurono somos. Ant dendritų paprastai būna daug sinapsių, per kurias ateina informacija iš kitų neuronų (dendritai – “priimančioji” neurono dalis). Aksonas būna tik vienas, tačiau netoli savo pabaigos dauguma aksonų šakojasi. Juo informacija yra perduodama iš neurono kitai ląstelei (pvz., kitam neuronui, raumeninei ląstelei ir kt.). Aksono ilgis gali viršyti vieną metrą, pavyzdžiui, tokie gali būti nugaros smegenų somatinių motorinių neuronų aksonai.
Neuronai pasižymi gana didele morfologine įvairove – skiriasi jų somos dydis ir forma, ataugų skaičius, ilgis, šakotumas ir t. t. Dažnai yra taikoma neuronų anatominė klasifikacija pagal poliškumą:
Neuronai taip pat klasifikuojami pagal jų ataugų skaičių:
Sinapsė – specializuota struktūra, kur iš informaciją perduodančio neurono sekretuojama specifinė cheminė medžiaga – neurotransmiteris (neuromediatorius), paveikianti kitą ląstelę. Sinapsės būna (atsižvelgiant į tai, tarp kokių skirtingų neuronų vietų susidaro):
Vienas neuronas vienu metu jungiasi su daug kitų neuronų, dėl to jis gali sudaryti iki 100 000 sinapsių vienu metu. Sinapsės skiriamos į elektrines ir chemines. Dauguma žmogaus sinapsių yra cheminės, jos gali būti jaudinančios ir slopinančios. Perduodant nervinį impulsą dalyvauja medžiagos, vadinamos neuromediatoriais. Tai noradrenalinas, acetilcholinas ir kitos medžiagos.