Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nuosavybė – fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas (kilnojami, nekilnojami daiktai, materialus arba nematerialus turtas), kuriuo teises juo laisvai disponuoti, naudotis bei valdyti nustato teisės normos. Savininkas gali leisti ar drausti nuosavybe naudotis kitiems asmenims, reikalauti grąžinti daiktą iš neteisėto svetimo valdymo (plačiau žr. daiktinė teisė).
Nuosavybė pagal jos subjektą gali būti:
Nuosavybė gali ir neturėti subjekto; tokiu atveju įgijimo teisę nustato teisės normos, o jei jų nėra – kitos socialinės normos kaip papročiai, tradicijos ir kt.
Pagal materializacijos formas – materiali arba nemateriali (žr. intelektinė nuosavybė).
Nuosavybės teisė atsiranda:
Nuosavybės objektas – daiktai, kitas turtas; istorijoje anksčiau nuosavybės objektu buvo pripažįstamas ir žmogus (žr. straipsnius vergovė, baudžiava).
Nuosavybės teisinį režimą nustato teisės normos. Kai kurių nuosavybės teisės objektų civilinė apyvarta yra ribojama. Pavyzdžiui, gali būti draudžiama įsigyti vienus ar kitus daiktus (ginklus, narkotikus).
Nuosavybės teisės yra valdymas, naudojimas ir disponavimas.