Waldemar Haffkine | |
---|---|
Hafkinas XX a. pradžioje | |
Gimė | 1860 m. kovo 15 d. Odesa, Rusijos imperija |
Mirė | 1930 m. spalio 26 d. (70 metų) Lozana, Šveicarija |
Tėvas | Aronas Hafkinas |
Motina | Rosalie Lansberg |
Veikla | bakteriologas, vakcinų nuo choleros ir maro išradėjas |
Alma mater | Odesos universitetas |
Vikiteka | Waldemar Haffkine |
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Valdemaras Mordechajus Volfas Hafkinas (rus. Мордехай-Вольф Хавкин; 1860 m. kovo 15 d. – 1930 m. spalio 26 d.) – Rusijos imperijos bakteriologas, vėliau tapęs Prancūzijos piliečiu. Po emigracijos į Prancūziją jis dirbo Pastero institute, kur išrado choleros vakciną ir sėkmingai ją naudojo Indijoje. Pirmasis mokslininkas, išradęs ir sėkmingai naudojęs vakcinas nuo choleros ir buboninio maro. Jis išbandydavo vakcinas ant savęs. Dėl šių nuopelnų Hafkinas dažnai vadinamas žmonijos gelbėtoju.
Hafkinas buvo ketvirtas iš penkių vaikų šeimoje. Tėvai buvo žydai, gyvenę Rusijoje. Tėvas dirbo mokytoju. Valdemaras Hafkinas įgijo išsilavinimą Odesos universitete. Vėliau mokėsi Peterburge.
Hafkinas tęsė savo studijas nuo 1879 iki 1883 metų, vėliau iki 1888 m. dirbo Odesos zoologijos muziejuje, bet po caro Aleksandro Antrojo nužudymo, pasitraukė į Šveicariją ir pradėjo dirbti Ženevos universitete. 1889 m. prisijungė prie Pastero universiteto.
Jis pradėjo mokslininko karjerą nuo zoologo ir protistologo. Apie 1885 m. pradėjo praktikuoti mikrobiologiją.
19 amžiaus pabaigoje cholera siautėjo pasaulyje. Hafkinas išrado vakciną ir rizikuodamas gyvybe, išbandė ją ant savęs. Vakcina, kaip vėliau paaiškėjo, pasirodė nepaprastai veiksminga.
Hafkinas išvyko į Indiją, žinodamas, kad toje šalyje paplitusi cholera. Jo vakcina išgelbėjo tūkstančius žmonių. Jis dar dirbo Biologijos instituto vedėju Kalkutoje.
1896 m. Bombėjaus valdžia, matydama maro plitimo staigumą ir mirtingumą, paprašė Hafkino pagalbos. Po trijų mėnesių darbo, 1897 m. sausį vakciną pavyko išrasti.
Rusijos imperija nesidžiaugė Hafkino pasiekimais, todėl kai kurie jo kolegos iš Rusijos atvyko pas jį į Indiją. Tačiau choleros protrūkio Rusijos imperijoje metu, Hafkinas nusiuntė savo vakciną į gimtąją šalį. Rusijoje vakcina buvo vadinta „лимфа Хавкина“ (Hafkino limfa). Ji išgelbėjo tūkstančius gyvybių visoje imperijoje.
XX a. pradžioje Hafkinas tapo Bombėjaus instituto vadovu (dabar Hafkino institutas). 1900 m. gavo Kamerono apdovanojimą.
Hafkinas pirmasis mokslininkas, sugebėjęs paruošti vakciną, naikinant choleros bakteriją 60 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje.
1905 m. atvyko į Angliją. Vėliau sugrįžo į Indiją ir dirbo iki išėjimo į pensiją 1914 m. Apie mokslininką ir jo darbus yra sukurtas minifilmas.
1927 m. trumpam lankėsi SSRS. Paskutinius gyvenimo metus praleido Šveicarijoje. Mirė 1930 m. spalį Lozanoje.
Hafkinas buvo tikintis žmogus. Praktikavo tiek stačiatikių, tiek judaizmo tikybą. Gerbė visas religijas. „Svarbu išpažinti kokią nors religiją. Nėra nei blogesnės, nei geresnės. Kiekvienas turi pasirinkimą“.
1900 m. Kamerono apdovanojimas. 1925 m. Bombėjaus instutas pervadintas Hafkino institutu. 1960 m. minint Hafkino 100 metų gimtadienį, Izraelyje įkurtas parkas jo garbei. 1964 m. Indijoje ant pašto ženklo buvo pavaizduotas Hafkinas.