Diktatorius – senovės Romos respublikos pareigūnas, turintis neribotą valstybinę valdžią.Senovės Romoje diktatoriumi tapdavo pareigūnai, kuriems ypatingais atvejais (pavyzdžiui, kilus karui) senato nutarimu būdavo suteikiama neribota valstybės valdžia (bet ne ilgiau nei 6 mėnesiams). Kai kurie asmenys tokią valdžią išlaikydavo ilgesnį laiką, pvz., Lucijus Kornelijus Sula ar Gajus Julijus Cezaris. Nuo 202 m. pr. m. e. diktatoriai nebuvo skiriami, o po Cezario nužudymo (44 m. pr. m. e.) diktatoriaus pareigybė buvo panaikinta. Iki IV amžiaus pr. m. e. negalima buvo tautos susirinkimo metu apskųsti diktatoriaus nuosprendį.
↑Brennan T. The Praetorship in The Roman Republic. — New York & Oxford: Oksfordo universiteto leidykla, 2000. — Vol. I: Origins to 122 BC. — Pp. 38—43 online ; Andrew Lintott, The Constitution of the Roman Republic (Oxford University Press, 1999), pp. 109—113 online.