Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Romos pilietybė – senovės Romos laikais buvo tam tikras privilegijuotas statusas. Konkrečios jo teikiamos privilegijos šiek tiek skyrėsi įvairiais Romos istorijos laikotarpiais. Pilnateisiais Romos piliečiais buvo tik paties Romos miesto gyventojai ir tik vyrai, tačiau iš kitur kilę žmonės (tik vyrai) turėjo galimybių gauti ribotą ar pilną Romos pilietybę už nuopelnus. Taip pat, Romos provincijų ir valstybių – Romos sąjungininkų gyventojai galėjo gauti ribotą pilietybę.
Moterys Romoje turėjo teisę į nuosavybę, tačiau neturėjo teisės eiti valstybines pareigas ar balsuoti.
Vergai buvo laikomi nuosavybe ir turėjo ypač ribotas teises, jie galėjo būti perkami, parduodami, mušami, kankinami, prievartaujami, užmušami. Svetimo vergo užmušimas traktuotas kaip nuosavybės sugadinimas ir kaltininkas atsakydavo kaip už nuosavybės sugadinimą.
Romos pilietybė už rimtus nusižengimus galėjo būti apribota ar visai prarasta.
Pilnateisiai Romos piliečiai turėjo šias teises:
Labiausiai paplitę būdai, kuriais žmonės gaudavo Romos pilietybę, yra šie:
Po Marsų karo pilietybė buvo suteikta visiems laisviems Italijos gyventojams, išskyrus Gallia Cisalpina provinciją. 212 m. e. m. imperatorius Karakala suteikė šią teisę visiems laisviems gimusiems Romos imperijos gyventojams įsaku Constitutio Antoniana. Tuo pačiu įsaku visos laisvos gimusios moterys gavo tokias pačias teises, kaip ir Romos moterys.
|