Umberto II | |
---|---|
Ketvirtasis suvienytos Italijos karalius | |
Umberto II | |
Savojų dinastija | |
Visas vardas | Umberto Nicola Tommaso Giovanni Maria di Savoia |
Gimė | 1904 m. rugsėjo 15 d. Rakonidžis |
Mirė | 1983 m. kovo 18 d. (78 metai) Ženeva, Šveicarija |
Palaidotas (-a) | Hautecombe Abbey, Prancūzija |
Tėvas | Viktoras Emanuelis III |
Motina | Juodkalnijos Elena |
Sutuoktinis (-ė) | Marija Chosė iš Belgijos |
Italijos karalius | |
Valdė | 1946 m. gegužės 9 d. – 1946 m. birželio 12 d. |
Pirmtakas | Viktoras Emanuelis III |
Įpėdinis | monarchija baigta |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Umberto II |
Parašas | |
Umberto II (pilnas vardas Umberto Nicola Tommaso Giovanni Maria di Savoia, 1904 m. rugsėjo 15 d. – 1983 m. kovo 18 d.) buvo paskutinis, ketvirtasis Italijos Karalystės valdovas, paskutinis Savojų dinastijos atstovas.
Umberto II buvo vienintelis sūnus iš 5 trečiojo karaliaus Viktoro Emanuelio III vaikų. Baigė Turino karo akademiją. 1940 m. birželį vadovavo Italijos kariuomenei kare su Prancūzija. Siekdamas išlaikyti tinkamą monarchijos įvaizdį po Benito Mussolini režimo žlugimo Viktoras Emanuelis III perleido valdžią Umberto II. 1946 m. įvyko Italijos konstitucinis referendumas, kuris nulėmė monarchijos žlugimą, o po jo Umberto II gyveno savo likusį gyvenimą tremtyje Kaškaišo mieste Portugalijoje, vėliau Šveicarijoje.
Savo tremties metu Umberto II dažnai keliaudavo, ypač pas savo dukterį Meksikoje princesę Mariją Beatričę. 1983 m. Umberto II esant ligos patale, Italijos prezidentas Sandro Pertini prašė parlamento leisti buvusiam karaliui grįžti į savo šalį, tačiau to nebuvo padaryta ir Umberto II mirė Ženevoje. Niekas iš Italijos valdžios nedalyvavo buvusio karaliaus laidotuvėse.
Nuo 1930 m. buvo vedęs Mariją Chosė iš Belgijos, Belgijos karaliaus Alberto I dukterį. Sutuoktiniai turėjo tris dukteris ir sūnų:
Umberto II Savojų dinastija
| ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Viktoras Emanuelis III |
Italijos karalius 1946 |
Po to: monarchija baigta (Enrico De Nicola) |